Apipavidalinimas

Apipavidalinamas (angl. mastering) – tai suvesto ir į vieną garso takelį sutelkto įrašo baigiamasis estetinis paderinimas ir techninis paruošimas viešam atkūrimui per įvairias garso aparatūras (grotuvų ir garsiakalbių sistemas) įvairiomis akustinėmis sąlygomis (namuose, automobiliuose, salėse, lauke ir t.t.), pasitelkiant įvairius signalo perdavimo būdus (per radiją, televiziją, internetą ir t.t.).

Apipavidalinimo užduotys priklauso nuo suvesto įrašo pradinės kokybės ir meninio sumanymo. Pačios bendriausios, visais atvejais atliekamos apipavidalinimo užduotys – tai 1) suvesto įrašo kokybinė patikra per plataus diapazono garso stebėjimo sistemą kritiniam klausimui skirtoje akustinėje patalpoje ir 2) albumo atveju montažas, paruošiant skaitmeninį kompaktinės plokštelės atvaizdą arba išdeginant fizinę laikmeną, tinkamą naudoti kompaktinių plokštelių spaustuvėje. Derinant technines albumo savybes ir skambesį, užduočių sąrašas gali ilgėti ir apimti papildomų darbų:

  • restauravimas: šalinami nepageidaujami garsai, trikdžiai, triukšmai; sprendžiamos signalo poliarumo problemos;

  • montavimas: karpomos, slankomos, pertvarkomos garso takelių dalys; tvarkomi garso takelių įvedimai ir nuvedimai (pradžios ir pabaigos).

  • ekvalizavimas: keičiamas signalo energijos kiekis kurioje nors dažnumoje, siekiant reikiamo spektrinio balanso;

  • faktūravimas: taikomas koloratūrinis kraipymas harmoniniam signalo audiniui (faktūrai) apdoroti;

  • dinaminis apdorojimas: a) mažinamas arba didinamas atotrūkis tarp tyliųjų ir garsiųjų įrašo pasažų (makro-kompresavimas); b) valdomos staigiosios ir lėtosios signalo amplitudės (mikro-kompresavimas); c) nustatomas bendras garsumas (limitavimas);

  • stereofoninio lauko taisymas: apdorojami suminis ir skirtuminis signalo dėmenys, moduliuojami vidiniai faziniai signalo santykiai;

  • meta normalizavimas: nustatomi albumą sudarančių takelių garsumai vienas kito atžvilgiu;

  • formato keitimas: garso takeliai verčiami į reikiamą audio duomenų formatą.

Leidžiamas viešumoje greta kitų įrašų, apipavidalintas įrašas skambės patikimai ir įtaigiai, o atkuriamas per įvairias garso aparatūras  – nuosekliai, tolygiai, neprarasdamas savo skiriamųjų audio savybių.

Garso apipavidalinimo paslauga teikiama dviejuose lygiuose:

  • įrašus apipavidalinant skaitmeninėje terpėje, išvardytos užduotys įgyvendinamos, naudojant aukštos klasės programinę įrangą (žr. sąrašą), klausantis per plačios juostos (26 Hz – 50 kHz) garso stebėjimo sistemą. Skaitmeninio apipavidalinimo įkainiai: 100 Lt* – už iki 6 min. trunkantį garso takelį; 750 Lt* – už albumą, apimantį iki 12 garso takelių (kiekvieno takelio trukmę ribojant iki 6 min.), už kiekvieną papildomą takelį arba papildomą trukmę primokėtina po 75 Lt*;

  • įrašus apipavidalinant analoginėje terpėje (kartu pasitelkiant ir skaitmeninę), išvardytos užduotys įgyvendinamos, naudojant aukštos klasės analoginę aparatinę įrangą (žr. sąrašą), klausantis per plačios juostos (26 Hz – 50 kHz) garso stebėjimo sistemą. Analoginio apipavidalinimo įkainiai: 200 Lt* – už iki 6 min. trunkantį garso takelį; 1500 Lt* – už albumą, apimantį iki 12 garso takelių (kiekvieno takelio trukmę ribojant iki 6 min.), už kiekvieną papildomą takelį arba papildomą trukmę primokėtina po 150 Lt*;

Abi apipavidalinimo atmainos skamba profesionaliai, tačiau analoginė skambesiui suteikia ypatingo švelnumo, šiltumo, tankumo – savybių, kurias sujungus pluoštan, garsas tampa dar malonesnis, pilnesnis, raiškingesnis, prabangesnis. Vis dėlto įsidėmėtina, jog šnekame apie niuansus, atspalvius, o ne ausį rėžiančias skirtybes. Tie niuansai aiškiausiai suvokiami, įrašų klausantis tvarkingoje akustinėje patalpoje per kokybišką garso atkūrimo sistemą (įskaitant ausines), bet tampa sunkiau girdimi aidinčioje triukšmingoje aplinkoje, leidžiant per neprofesionalius masinio naudojimo grotuvus ar siaurajuosčius kompiuterinius garsiakalbius.


* Įkainiai nurodyti be PVM. Nepriklausomiems atlikėjams ir kūrėjams suteikiama 20% nuolaida.


Suvedimų pateikimo gairės

  • Prieš sutelkdami daugiatakį suvedimo projektą į stereofoninę bylą (angl. bounce arba mixdown), įsitikinkite, jog signalo perdavimo grandinėje (atskiruose, grupiniuose ir suminiuose signalo kanaluose) nesama perkrovų, tai yra pasirūpinkite, kad jūsų naudojamos suvedimo programos pulte signalų smailės (angl. peaks) neperkoptų nulinės reikšmės (dBFS). Jeigu suminio signalo aukščiausia smailė yra žemiau 0 dBFS, pvz. -3 dBFS arba -6 dBFS, signalo normalizuoti arba garsinti nereikia.
  • Įrašydami suvedimo bylą, nenaudokite dinaminio apdorojimo prietaisų ar algoritmų (kompresorių, limitatorių, maksimizatorių ir pan.) bendram suminiam signalui apdoroti, jeigu pagrindinis tokio apdorojimo tikslas – signalo garsumo didinimas. Apipavidalindami jūsų suvedimus, reikiamą garsumą pasieksime, pasitelkdami profesionalią įrangą ir specializuotas žinias. Vis dėlto jeigu suminio apdorojimo tikslas yra ne tik techninis, bet ir meninis, pateikite du suvedimo variantus: vieną – apdorotą, kitą – ne.

  • Suvedimo garso bylos imtį (angl. resolution arba bandwidth) rinkitės tokią, kokia yra suvedimo projekto imtis: pavyzdžiui, jeigu suvedimo projekto imtis yra 24 bitų 48 kHz'ų, tokią pačią imtį rinkitės ir suvestinei garso bylai.
  • Garso bylos pavadinime nurodykite eilės numerį albume (prieš vienaženklius skaitmenis įterpdami 0 ir po paskutinio skaitmens padėdami tašką, pvz. 01., 02., 03. ir t.t.), kūrinio pavadinimą (nenaudodami lietuviškų raidžių) ir pateikimo datą (du paskutiniai metų skaitmenys, mėnuo ir diena). Tarkime, 2008 m. birželio mėn. 23 d. mums pateikėte jūsų albume 7 numeriu skambėsiančios dainos „Neištarti žodžiai“ garso bylą, pavadindami ją <07. Neistarti zodziai 080623.wav>.
  • Jeigu pageidaujate, kad jūsų įrašus papildytume aprašomaisiais duomenimis (tarptautiniais standartiniais įrašų kodais – ISRC, CD tekstu arba skaitmeninių garso bylų meta žymomis), kuriuos nuskaito ir savo ekranuose rodo kai kurie aparatiniai ir programiniai leistuvai, atskirame dokumente nurodykite kūrinio arba albumo metrikas (atlikėjus, kūrėjus, leidėjus, platintojus, turtinių teisių turėtojus ir pan.).

Pastaba apie garsumo vaidmenį lyginant įrašus

Lyginant įrašus ir siekiant objektyviai spręsti apie negarsumines (pvz. spektrines, panoramines ar dinamines) jų savybes, patartina suvienodinti įrašų garsumus, antraip tikėtina, jog kiekybiniai garsumo skirtumai bus palaikyti kokybiniais. Žmogaus klausai yra būdingas subjektyvus (psichoakustinis) polinkis garsesnius įrašus suvokti kaip „geresnius“. Lyginant įrašus, šis polinkis dažnai trukdo pastebėti kitokio pobūdžio negu garsumas audio skirtumus.

Esama dviejų būdų garsumui nustatyti: objektyvaus ir subjektyvaus (psichoakustinio). Objektyvusis garsumas yra apskaičiuojamas pagal matematinę formulę RMS (angl. „root mean square“, liet. „kvadratinė šaknis iš kvadratų vidurkio“), kuri garso technologų yra laikoma tiksliausiai atitinkančia žmogaus garsumo suvokimą. Formulė naudojama garsumui nustatyti automatiniu būdu, nesiremiant žmogaus klausa, todėl ne visada tiksliai atspindi tikrąjį subjektyvųjį žmogaus garsumo suvokimą. Iš kelių įrašų, kurių objektyvus garsumas yra toks pats, dažnai vienas kuris nors klausytojui skambės garsiau negu kiti. Tokie skirtumai – nebe elektrofizinio, o psichoakustinio pobūdžio. Apipavidalinant įrašus, jie yra valdomi, remiantis išlavinta klausa, įgūdžiais bei ypatinga garso apdorojimo technika.